Pagrindinės vakar9 aukštaHčių kaunGškių ir KlaHpėdos krZšto aukštaHčių tarmės ypatybės   

    Vakar9 aukštaHčiai kaunGškiai dažnai vadinami suvalkiDčiais, mat didžioji jų ploto dalis prieš Pirmąjį pasaulinį karą priklausė SuvAlkų gubernijai. Šis terminas netikslus, nes į minėtą guberniją įėjo ir dalis piet9 aukštaHčių ploto.
    K
aunGškių patarmė paplitusi Šaki9, KaJno, JKrbarko, VilkavGškio, MarijAmpolės apylinkėse, šiek tiek apie PKnską LEnkijoje. Dėl tam tikrų priežasčių ji yra artimiausia bendrinei kalbai (ypač šnekta apie GrGškabūdį, BajorAičius, ŽvirgždAičius, KudGrkos NaJmiestį).
Svarbiausios
kaunGškių fonetikos ypatybės - jie ne tik išlaiko sveikus dvibalsius uo, ie, dvigarsius an, am, en, em bei nosinius balsius ą, ę (šios ypatybės kauniškiKs ir šiauliškiKs vienija į vakar9 aukštaHčių grupę), bet ir iš visų dabartinių lietuvių kalbos patarmių visose žodžio pozicijose geriausiai skiria ilguosius balsius nuo trumpųjų. Tačiau ir vakar9 aukštaHčiai kaunGškiai turi ypatybių, kuriomis skiriasi nuo bendrinės kalbos.
    Iš
kaunGškių išsiskiria buvusio KlaHpėdos krZšto aukštaHčiai. Jų užimamas plotas nusitęsia tolokai į vakarus - apie SmalininkKs, VIešvilę, PagĖgius, TrZkininkus, KatYčius, DegučiKs. Ši bebaigianti išnykti patarmė turi daug bendro su KlaHpėdos krašto žemaHčių patarme (vakar9 žemaHčiais) ir yra patyrusi stiprią vokiečių kalbos įtaką.