AukštaHčiai

AukštaHčiai užima rytinę LietuvPs dalį, žymiai didesnę, negu žemaHčiai. Pažvelgus į žemėlapį, matyti, kad jie yra į rytus nuo žemaHčių tarmės ploto. AukštaHtiškai kalba JPniškio, Šiauli9, KėdAinių, KaJno, JKrbarko, Šaki9, VilkavGškio, MarijAmpolės, LazdGjų, AlytaJs, VarėnPs, DrKskininkų, VGlniaus, ŠaLčininkų, MolĖtų, IgnalGnos, Zaras9, Anykšči9, Ukmerg<s, Širvint9, UtenPs, KKpiškio, PZnevėžio, BGržų, RPkiškio apylinkių žmonės.
Aukšta
Hčių tarmė yra artimesnė bendrinei lietuvių kalbai, išlaikiusi daugiau senųjų lietuvių kalbos požymių. Pagrindinis skiriamasis aukštaHčių ir žemaHčių požymis - dvibalsių uo, ie tarimas, kuriuos aukštaHčiai išlaiko (bent kirčiuotuose skiemenyse), o žemaHčiai jų vietoje turi visai kitokius garsus. Tačiau pamatysime, kad žmonės iš įvairių AukštaitGjos dalių kalba labai skirtingai. Pagal tam tikras ypatybes aukštaHčių tarmė skirstoma į ryt9, vakar9, piet9, o šios - į smulkesnes tarmSs, arba pZtarmes:
-
vakarų aukštaičiai:
- kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai;
- šiauliškiai;

-
pietų aukštaičiai;

-
rytų aukštaičiai:
- vilniškiai;
- uteniškiai;
- anykštėnai;
- kupiškėnai;
- širvintiškiai;
- panevėžiškiai.