Pagrindinės ryt9 aukštaHčių panevėžGškių tarmės ypatybės   

    Ryt9 aukštaHčiai panevėžGškiai - didžiausia ir sudėtingiausia ryt9 aukštaHčių patarmė. Pagal pagrindinę skiriamąją ypatybę - trumpųjų balsių suplakimą galūnėse (baLsių redKkciją) - ir pagal kitas ypatybes panevėžGškiai skyla į pietiniKs (SIesikai, TaujĖnai, TruskavX, RamYgala, RaguvX, Ėriškiai, MIežiškiai, KaRsakiškis) ir šiauriniKs (PanevėžTs, SidabrZvas, ŠeduvX, RozalGmas, PakrUojis, PKšalotas, PasvalTs, LinkuvX, ŽeimDlis, BGržai).
    Kaip ir visi ryt
9 aukštaHčiai, jie beveik visais atvejais neišlaiko sveikų dvigarsių an, am, en, em; vietoj jų rytinėje panevėžGškių dalyje tariama un, um, in, im, o kitur dažniausiai on, om, en, em (dvigarsių tarimas priklauso nuo priegaidės: tvirtapradžiai dvigarsiai kai kur gali būti išlaikomi ir sveiki). Vietoj balsių ą, ę rytinėje tarmės dalyje turimi ų, įi, pietvakarių pakraštyje - a, e, likusioje ploto dalyje ą dažniausiai verčiamas o, o balsis ę išlieka nesusiaurintas, tik galūnėje virsta e (visų ą, ę atitikmenų ilgumas priklauso nuo kirčio).
    Piet
Gniai panevėžGškiai iš kitų ryt9 aukštaHčių išsiskiria tuo, kad jų visi trumpieji galūnės balsiai yra sutapę į vieną išblėsusį balsį: po kietojo priebalsio -  užpakalinį i, po minkštojo - priešakinį ). ŠiaurGniai panevėžGškiai vietoj trumpųjų balsių galūnėse taria tik neaiškios kokybės murmamąjį garsą, žymimą pakeltomis raidėmis > (po kietojo priebalsio) ir < (po minkštojo priebalsio).