Pagrindinės ryt9 aukštaHčių vilnGškių tarmės ypatybės   

    Ryt9 aukštaHčių vilnGškių patarmės teritorija driekiasi ilgu ruožu LietuvPs rytuose: TuRmanto, IgnalGnos, TverDčiaus, AdKtiškio, Švenčioni9, Pabrad<s, MAišiagalos, VGlniaus, DievDniškių apylinkėse. BaltarKsijoje šios lietuvių patarmės salelės randamos apie BrDslaują, Apsą, KZmojis, GervĖčius, LazŪnus. Rytiniai patarmės pakraščiai (ypač apie VGlnių, NemenčGnę, PZbradę) dėl ilgos polonizacijos gerokai sulenkėję. Senieji vietiniai gyventojai, turintys per 80 metų, dar atsimena, jog jų seneliai kalbėję ar bent mokėję lietuviškai.
    Kaip ir daugelis
ryt9 aukštaHčių, vilnGškiai vietoj dvigarsių an, am, en, em taria un, um, in, im, o vietoj  balsių ą, ę - ilguosius uŠ, iŠ (nekirčiuoti gali būti kiek trumpinami). Nuo kitų ryt9 aukštaHčių jie skiriasi tuo, kad išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Šiaip tarmė nėra vienalytė - kone kiekvieno kaimo šnekta savita ir turi skirtumų. Šiaurinė vilnGškių dalis tam tikromis ypatybėmis artimesnė utenGškiams, pietinė - piet9 aukštaHčiams.